• Lithuanian (Lithuanian)
  • Russian (CIS)
  • Polish (Poland)
kontaktai
Facebook

 Apie ankstyvąjį ugdymą

Visiems yra gerai žinoma, kad meninė veikla ir vaizduojamoji kūryba yra veiksmingi harmoningos asmenybės ugdymo įrankiai jau nuo pat vaiko gimimo. Tačiau beveik visose vaikų darželių programose piešimas ir lipdymas prasideda anksčiausiai nuo trejų metukų. Ir tik nedaugelis iš tėvelių pažindina savo vaikučius su menine veikla nuo vienerių metų. 

nesp

Gaila! Juk nuo gimimo iki 3 metų žmogaus smegenys auga, didėdamos vidutiniškai 50 %. Taip sparčiai kaip iki 3 metų žmogaus smegenys jau nebeaugs ir nebesivystys niekada. Todėl vaiko ugdymu reikia užsiimti kuo anksčiau, kadangi šį gyvenimo laikotarpį žmogaus smegenų sistema vystosi intensyviausiai. 

Šiuolaikinėje visuomenėje stipriai pasikeitė požiūris į ankstyvąjį vaiko ugdymą. Niekam nėra paslaptis, kad su vaiku reikia pradėti aktyviai bendrauti ir užsiimti dar gerokai prieš tai, kai jis ištars savo pirmus žodžius ir padarys savo pirmus žingsnelius. Nuo pat mažens meninė veikla yra neatsiejama nuo pažintinės veiklos. Tyrinėdamas įvairias medžiagas mažylis susipažįsta su jų savybėmis, praplečia savo jutiminę ir emocinę patirtį ir visa tai įtakoja vaiko bendrąjį vystymąsį. Be to, smulkiosios motorikos lavinimas naudojant neturinčias išreikštos struktūros madžiagas ir įvairius įrankius stimuliuoja kalbos vystymąsį. Ir dar, kolektyvinė meninė veikla žaidimų metu - tai dar vienas suaugusiojo bendravimo būdas su vaiku. 


Smulkiosios motorikos lavinimas

Ne paslaptis, kad vaiko smegenų vystymasis yra tiesiogiai susijęs su smulkiosios motorikos lavinimu. Apie didelę smulkiosios motorikos lavinimo naudą žinojo dar mūsų proseneliai, o mes iki šiol su savo vaikučiais naudojam jų atrastus lavinamuosius žaidimus su pirštukais. Rusų pedagogas V. Suhomlinskis rašė: „Vaiko protas sukoncentruotas jo pirštukų galiukuose“. Žymus vokiečių mokslininkas E. Kantas rankas vadino galvos smegenų pusrutulių matomąja dalimi. Italų humanistė ir pedagogė, visame pasaulyje žinomos metodikos autorė Marija Montessori savo darbe su vaikais taip pat sėkmingai naudojo smulkiosios motorikos įgūdžius.vaikas-piesia 

Mokslininkai fiziologai jau seniai patvirtino intelekto ir rankų motorikos neatsiejamąjį ryšį: kuo šiuolaikiškesnė smulkiosios rankų motorikos metodika, tuo geriau yra išsivystę mažylio loginis mąstymas, dėmesys, atmintis ir intelektas! Smulkiosios motorikos įgūdžių lavinimas turi įtakos tolimesniam vaiko gyvenimui – tam, kad jis pats galėtų apsirengti, piešti ir rašyti, o taip pat atlikti daugybę įvairiausių buitinių ir mokymo užduočių vaikas turi lavinti plaštakos ir pirštukų koordinuotus judesius. Pedagogai ir psichologai jau nuo šešių mėnesių rekomenduoja pradėti aktyviai lavinti vaiko pirštukus. 

Piešimas nuo kūdikystės

Europos šalyse jau virš 20 metų yra praktikuojamas piešimas nuo pat kūdikystės, t.y. nuo 6 mėnesių amžiaus. Piešimo „technika“ – pirštukų ir plaštakų naudojimas. Mažylis gali piešti ir su dešine, ir su kaire ranka. Taip pat Vakarų šalyse buvo atidarytos pirmos kūdikių  piešinių parodos. Gydytojai įsitikinę, jog kūdikių piešiniai teigiamai veikia suaugusiųjų psichinę ir emocinę būklę. Menotyrininkai mano, kad kūdikių piešiniai turi bendrų bruožų su impresionistų pavekslais, kuriuose dominuoja intuityvios tapybos metodas.

Pretty-Baby-Photo-Painting

Darbas su dažais teigiamai veikia mažylio spalvų suvokimą ir atmintį. Svarbiausia piešimo užsiėmimuose – mūsų noras ugdyti harmoningą asmenybę (kad vaikui būtų įdomu tyrinėti aplinką, kad jo laisvalaikio leidimas taptų įdomus ir visapusiškas), o ne troškimas padaryti iš vaiko tapytoją. 

Piešimo užsiėmimai padeda sutvirtinti ryšius tarp galvos smegenų dešiniojo ir kairiojo pusrutulių, todėl tėvai ir auklėtojai, kurie aktyviai užsiima su kūdikiais piešimu pastebi akivaizdžią mažylio vystymosi pažangą. 

 Masaru Ibuka apie ankstyvąjį ugdymą (iš knygos "Po trijų jau vėlu") 

„Ryšių tarp smegenų fiziologijos ir vaiko psichologijos tyrimai parodė, kad vaiko protinių sugebėjimų ugdymo pagrindas – jo asmeninė patirtis per savo tris gyvenimo metus, t. y. aktyviausiu galvos smegenų ląstelių vystymosi metu. Nei vienas iš vaikų negimsta jau būdamas genijumi arba kvailiu. Viskas priklauso nuo galvos smegenų stimuliacijos ir išsivystymo laipsnio svarbiausiais mažylio gyvenimo metais, t.y. nuo gimimo iki trijų metų. Ugdyti vaiką vaikų darželyje jau yra vėlu.“ 

„Ankstyvasis ugdymas nėra genijaus išugdymas. Manęs dažnai klausia, ar ankstyvasis ugdymas padeda išugdyti genijų. Atsakau: „Ne“. Vienintelis ankstyvojo ugdymo tikslas - kad vaikas būtų protingas, sveikas, nuovokus ir turėtų gerą širdį.“ 

Glenas Domanas apie ankstyvąjį ugdymą (iš knygos „Harmoningas vaiko ugdymas“) 

„Kiekvienas vaikas gali tapti genijumi. Kiekviena motina turi galimybę ir sugebėjimų atskleisti užslėptus savo vaiko gabumus. Nepriklausomai nuo to, koks yra pačios motinos išsilavinimo lygis, ji gali ir privalo vystyti savo vaiko intelektą. Vaikai, kurie žino daugiau – tai pasitikintys savimi vaikai. Jie turi daug mažiau pagrindo verkšlenimams ir daugiau gerų emocijų išraiškai. 

Kuo vaikas yra gabesnis, tuo mažiau jis reikalauja pagalbos, atranda vis mažiau priežasčių peštynėms su bendraamžiais. Gabiausi vaikai teikia pirmenybę ne verkšlenimams, o įdomiai veiklai.“

 geles

 

 

 

© 2011 - 2016, VšĮ “Next karta”. Visos teisės saugomos. 

 

tvarkarastis

.

zaidimo kam1